Prieš pradėdami pokalbį su vienos iš didžiausių pradinių mokyklų Lietuvoje vadove Ona Ramanauskiene, žvilgterkime į nuostabųjį Lentvarį. Tai miestas Trakų rajone, 9 km į rytus nuo Trakų, garsus geležinkelio stotimi, kurios raudonų plytų pastate kažkada buvo įrengtos specialios salės ir apartamentai Rusijos carui sutikti. Lentvarį puošia neoromaninė Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia (pastatyta 1906 m.), jos vidinės sienos – tai sgrafiti piešiniai, melsva akimi miestą stebi Lentvario ežeras, greta grafų Tiškevičių dvaras, menantis savo istoriją nuo XVI a.
Sovietmečiu Lentvario kilimų fabriko gaminiai keliavo ne tik po Lietuvą: jie pasiekdavo ir svečius kraštus. Toks fabrikas buvo vienintelis Baltijos šalyse…
Ir Lentvario vaikai… Jie skuba į Motiejaus Šimelionio lietuvišką gimnaziją, Henriko Senkevičiaus vidurinę lenkų mokyklą, 1-ąją vidurinę rusų mokyklą, o pradinukų lietuvių mokymo kalba laukia Lentvario pradinė mokykla.
Erdviame, gėlių nestokojančiame kabinete (o tai kalba apie Žmogaus gėrį!), susitinku šios mokyklos direktorę Oną Ramanauskienę, anksčiau dirbusią pavaduotoja ugdymui Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje, Trakų rajono ugdymo įstaigų darbuotojų švenčių režisierę ir organizatorę.
Statistika sako, kad jūsų vadovaujama mokykla gausiausia pradinių klasių mokinių skaičiumi Respublikoje. Kiek dabar joje mokosi mokinukų ir ar labai kinta jų skaičius kasmet?
Statistika neklysta, 2012-2013 mokslo metais mokykloje mokėsi 306 vaikai. Džiugu, kad pastaraisiais metasi jų skaičius stabilizavosi. Kitais metais į pradines klases ateis daugiau nei 70 pirmokėlių. Jaučiame, kad šeimos atsigauna.
Pagal gyventojų tautinę sudėtį, Lentvaris – įvairiatautis miestas. Greta lietuvių esama lenkų, rusų, baltarusių, armėnų, gruzinų… Ir vis dėlto daugelis tėvų savo vaikus patiki Jūsų mokyklai. Kur čia paslaptis: kvalifikuoti pedagogai, puikios mokymo ir mokymosi sąlygos (mokykla neseniai atnaujinta), ar dar kas nors tokio, ką žinote tik Jūs, kaip vadovė?
Taip, beveik pusė mokinių yra iš mišrių šeimų. Antai, kokios mano mokinių pavardės: Gruntmejer, Tolstych, Sergatiuk, Zakševskij, Čiupailo, Simonovič, Aleksandrova ir pan. Manau, kad mokinių tėvelius patraukia, pirmiausia, kryptingas meninis ugdymas (dailės technologijos, teatras, muzika, šokis), gražūs, nauji baldai klasėse, klasių kompiuterizavimas, kiekvienoje klasėje esančios prieigos prie interneto ir, be abejo, mokytojai. Mokytojai, kurie gerai išmano savo dalyką, mokytojai – mokinio draugai, patarėjai, organizatoriai ir vadovai.
Ar sunku kitakalbį prašnekinti lietuviškai, su kokiomis problemomis susiduria mokytojai, kai pirmoje klasėje mokosi gerai kalbąs lietuviškai ir tas, kurį reikia prašnekinti lietuviškai?
Mokytojo prakaitas ir dar kartą prakaitas bei vidinė nuostata, kad mokytojas turi išmokyti taip, kad vaikas nesijaustų nemokąs. Daugeliui kitataučių suteikiama galimybė lankyti priešmokyklinio ugdymo grupę. Joje žaidimų forma vaikai mokomi ir mokosi bendrauti valstybine kalba.
Mokiniai tobulėja ne tik mokydamiesi, bet ir lankydamiesi įvairiuose renginiuose. Prieš kelerius metus Jūs laimėjote projektą, kurį pavadinote „Mizanscenų pilis“. Pats pavadinimas intriguojantis, o kokios realijos, kuo šis projektas praturtino Jūsų ugdytinius?
Mūsų „Mizanscenų pilis“ – tai tęstinis projektas, pradėtas 2000-aisiais. Į jį kviečiame ne tik Lietuvos mokyklų aktorius, bet ir dramos kolektyvus iš Latvijos (Rygos lietuviškoji mokykla), Lenkijos (Punsko, Seinų), Rusijos (Kaliningrado lietuviškų klasių). Projektas tenkina įvairias visuomenės grupes: ikimokyklinio amžiaus vaikus, moksleivius, švietimo ir kultūros darbuotojus, tėvus, jaunuosius aktorius. Juo visuomenei parodėme, kad mokinių saviraiška svarbi formuojant menines vertybes, kad teatras ugdo bendrąją vaiko elgesio kultūrą ne tik scenoje, bet ir gyvenime.
Kitos Jūsų mokyklos tradicinės šventės? Ne vienas renginys organizuojamas su tėvais, seneliais, kartu su bažnyčia, seniūnija. Gal čia ir yra traukos į Jūsų mokyklą viena iš paslapčių, kurios dar nepaminėjote?
Populiarios tradicinės Trijų kartų – senelių, tėvų, vaikų ir mokytojų – vakaronės, ugdančios pagarbą vyresniesiems, lyg primenančios, kad žmogus visada yra bėgančiame laike ir tą laiką, ir tą žmogų reikia saugoti. Reikia pasakyti, kad dažnas mokyklos svečias – Lentvario Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios klebonas kun. Gintaras Petronis, užsuka ir Lentvario seniūnas. Jie mielai bendrauja ir praturtina mūsų vaikus: vienas – atskleisdamas dvasios vertybes, kitas – supažindindamas su Lentvario socialiniu, kultūriniu gyvenimu
Jau sakėte, kad Jūsų mokykla yra meninės krypties. Kokie būreliai veikia po pamokų ir kokie mokytojai jiems vadovauja? Gal išugdote rajono, Respublikos laureatų?
Populiariausi būreliai: Teatro studija „Fėja“ (vad. režisierė aktorė Angelė Šakalienė), Choras (muzikos vyresnysis mokytojas Edvardas Mogilnickij), Šokių studija „Spindulėlis“ (vad. vyresnioji mokytoja Rimutė Blikertienė), Dailės technologijų studija (vad. mokytojas metodininkas Augenis Kasputis), Jaunųjų žurnalistų būrelis (vad. „Lietuvos aido“ korespondentas Alfonsas Kairys), Folklorinis ansamblis (vad. vyresnioji mokytoja Lina Kulytė). Respublikinėje viktorinoje „Lietuva – mano protėvių kraštas“ laimėta 1-oji vieta, Rajoniniame lietuvių kalbos diktanto konkurse – 3-oji vieta, konkurse „Dailiausia rašysena“ – 1-oji vieta, Tarptautiniame matematikos konkurse „Kengūra“ – 1 kl. mokinė pateko į geriausiųjų 50-uką, o rajono dešimtuke užėmė 1, 2, 4, 5 ir 6 vietas, Rajoniniame anglų kalbos „Raiškaus skaitymo“ konkurse – 2-oji vieta, nuolat užimame 1-ąją vietą Rajoninėse Kvadrato varžybose ir t. t., ir pan.
Gyvename ne uždarame pasaulyje. Kiekviena pažintis, kokia ji bebūtų, vienaip ar kitaip praturtina. Be daugelio mokyklos draugų Lietuvoje, matyt, turite gerų pažįstamų ir užsienyje?
Maloniai prisimenu pirmąsias pažintis su Kaliningrado srities lietuvių kalbos mokytojų asociacija (pirmininkas Aleksas Bartnikas), Kaliningrado 35-uoju licėjumi (mokytojas Algirdas Karmilavičius: jis ir lietuviško vyrų ansamblio – vienintelio tokio Rusijos federacijoje – „Pėnkė vaikee“ vadovas), Rygos lietuviškąja mokykla (dir. Aldona Treija), Lenkijos lietuviais ir daugeliu kitų. Draugų niekada nebūna per daug, o ypač gerų. Bendraujame ir dabar, bendraudami keičiamės patirtimi, mokomės…
Žinau, kad mėgstate keliauti. Tačiau Jūsų kelionės daugiau altruistinės. Ne vienas Jūsų mokyklos mokytojas – o ir Respublikos – paklaustų: „Iš kur atsiranda tiek noro ir jėgų padovanoti keliones (juk joms reikia ruoštis ir ruoštis atsakingai bei kompetentingai)? Jūsų kelionės ne į Turkiją, ne į Egiptą, ne į… Jums rūpi mūsų tautos praeitis, perduodama mokytojui, mokiniui, tėvui. Tai su kuo susieti kelionių maršrutai?
Keliaujame daug. Ir išties, mūsų mokyklos mokytojams Lenkijos, Ukrainos, Karaliaučiaus krašto istorinės sąsajos su Lietuva pažįstamos ne tik iš vadovėlių, kitų rašytinių šaltinių, bet ir vizualiai pajaustos.
Jūsų hobis be kelionių yra muzika, ar lieka jam laiko, jeigu saulę pasitinkat ir palydit mokykloje?
Gitara – mano geriausias draugas tada, kai aš pavargusi, tada, kai kankina nežinia, tada, kai gerų prošvaisčių yra…
Kas naujo laukia mokinių naujais mokslo metais?
Šie metai bus susieti su Didžiojo Poeto Kristijono Donelaičio 300-osiomis gimimo metinėmis. Šiai datai skirsime daug renginių, kai kurie jau surežisuoti ir laukia savo eilės. Kadangi mūsų mokykla meninės krypties, tai paminėsime Teatrų metus: nauji spektakliai jau gimė „Fėjos“ vadovės Angelės Šakalienės mintyse.
Mūsų mokiniai neliks abejingi ir holokaustui. Juk beveik pusantro tūkstančio žydų buvo nužudyti Rūdiškėse, Žydkaimyje, Trakuose, Lentvaryje, Onuškyje, Aukštadvaryje (1 446 asmenys). Nuo pat mažens skiepijame pagarbą žuvusiems nuo svetimų rankų, niekuo nekaltiems žmonėms.
Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi Alfonsas Kairys
Švietimo naujienos, 2013, 7/329
Nuotraukose:
1. Gabiesiems – padėkos raštai
2. Dar vienerius mokslo metus palydint. Nuoširdų žodį taria mokyklos direktorė O. Ramanauskienė
3. Kiekvieno besimokančiojo uniformą puošia mokyklos emblema
4. Smagus šokių studijos „Spindulėlis“ šokis
5. Tarp daugelio draugų – visada Lentvario „Bočiai“
6, 7. Mokyklos niekada nepamiršta Seimo nariai Dangutė Mikutienė ir Jaroslavas Narkevičius. Sveikinimus mokyklos 15 metų jubiliejaus proga įteikė jų atstovai