Aleksas BARTNIKAS, projektų vadovas
Karaliaučiaus moksleivių kūrybinių ir tiriamųjų darbų rinkinio pristatymas
Kaliningrado srities lietuvių kalbos mokytojų asociacija ir švietimo plėtotės institutas surengė moksleivių kūrybinių ir tiriamųjų darbų rinkinio pristatymą, skirtą lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms. Leidinio pavadinimas “Kiek vienam daryti gera… .”
Sveikinimo žodį tarė Kaliningrado srities švietimo plėtotės instituto humanitarinių dalykų katedros vedėja Galina Grivusėvič, kuri pažymėjo mokinių ir studentų aktyvų dalyvavimą Kristijono Donelaičio jubiliejaus renginiuose. O leidinį pristatė projekto vadovas Aleksas Bartnikas.
Rinkinio pirmoji dalis apima regioninio konkurso “Laiškas Donelaičiui” laimėtojų 15 kūrybinius darbus. Epistolinis žanras suteikė autoriams galimybę emocingai išreikšti savo požiūrį į garsų žemietį. Skirtingi laiškų stiliai bei žanrai. Juose įvairiais pavidalais, tarsi leitmotyvas, pasikartoja autorių prisipažinimas ir dėkingumas poetui už jo dorumą ir humanistiškumą. Laiškai sukurti lietuvių, rusų ir anglų kalbomis.
Antrąją leidinio dalį sudaro jaunųjų tyrinėtojų 12 sėkmingiausių darbų, kurie buvo paviešinti moksleivių konferencijoje ”Kristijono Donelaičio asmenybė ir jo sukauptos vertybės – šiuolaikiniam žmogui pavyzdys”. Autoriai buvo pasirinkę įvairių temų, susijųsių su poeto kūryba, jo epocha ir aplinka. Taip pat atkreiptas dėmesys į klasiko tyrinėtojus, kūrinių vertėjus ir jo palikuonius. Kelios temos skirtos šiuolaikiniam požiūriui į lietuvių literatūros klasiką. Iš viso konferencijos organizaciniam komietui buvo pateikti 36 moksleivių pranešimai.
Pristatymo metu dalyviai su dideliu susidomėjimu stebėjo perfomanso “Gamtos ir žmogaus ratas”vaizdo įrašą. Ši Kristijono Donelaičio “Metų” motyvais šokio spektaklį sukurė dalyviai vaikų vasaros kurybinės stovyklos “Palikimas”. Filmą komentavo Zelenogradsko vidurinės mokyklos moksleivis Egoras Danyševas, atlikęs spektaklyje vieną pagrindinių vaidmenų.
Visi autoriai ir jų konsultuojanti pedagogai buvo apdovanoti naujai išleistais leidiniais, kurie taps garsaus žemiečio bei tautiečio tolesnių žinių kaupimo ir kūrimo geru šaltiniu.
Rinkinio leidybą rėmė LR Švietimo ir mokslo ministerija ir Mažosios Lietuvos lietuvių draugijos fondas Čikagoje.
Siūlome susipažinti su keliais Kristijonui Donelaičiui laiškais.
Anna Šapkina, Sovetsko (Tilžės) 3-oji pagrindinė mokykla, 9 klasė
Mokytoja Vita Kovalenko
Gerbiamas rašytojau!
Siaučiant pūgai, pučiant šaltam vėjui, tu atėjai į šį pasaulį. Tavo gyvenimas buvo nelengvas, nes augai didelėje šeimoje. Netekus tėvo tavo gyvenimas dar pasunkėjo, bet nepalūžai. Baigei mokyklą, universitetą.
Žinok, kad Dievas tavę apdovanojo nepaprastais gabumais: darei termometrus, barometrus,fortepioną, kūrei eiles.Tapęs mokytoju, po to kunigu Tolminkiemyje, mokei savo mokinius ir parapijiečius būti teisingais, gailestingais, mylėti Dievą ir vienas kitą.
Jau praėjo po tavo gimimo trys šimtai metų, ir mes galime didžiuotis, kad lietuviškas žodis tik tavo dėka šiame krašte išliko gyvas. Tu ne kartą sakei: «Lietuvninkai- reikia kalbėti lietuviškai ne tik savo name, bet lauke, mokykloje, bažnyčioje».
Mielas Kristionai, tavo poema „Metai“ pakėlė aukštai Lietuvos vardą pasaulio akyse. Juk poema skamba įvairiomis pasaulio kalbomis. Sausio mėnesį Tau sukako trys šimtai metų, ir mes Tilžės 3-čios mokyklos mokiniai jas paminėjome: prisiminėme tavo gyvenimą, kūrybą.
Nors tavo gyvenimo žvaigždė jau senei užgęso, bet tu amžiams likai gyvas ne tik mano, bet ir kitų žmonių širdyje.
Laura Mankutė, Uljanovo (Kraupiško) vidurinė mokykla, 11 klasė
Mokytoja Emilija Algaudė Bukontienė
Poetui apie Donelaičio žemę
Laiškas
Gerbiamas poete.
Noriu Jus pasveikinti jubiliejaus proga. Ačiū už poemą “Metai”. Dėkoju už gražią lietuvių kalbą. Jūsų mintys nepaseno net praėjus 3 šimtmečiams.
Jei nebūtų Jūsų, nenuvažiuotume į Lazdynėlius. Nebūtų Tolminkiemio memorialo. Nebūtų spalvotų vitražų. Nestovėtų paminklas Guseve (Gumbinėje). Jeigu nebūtų Jūsų, 2014-ieji metai nebūtų pavadinti Donelaičio metais. Nebūtų tiek daug renginių, skirtų Jums.
Iš Jūsų mokomės darbštumo, atkaklumo, noro mokytis ir tobulėti. Tolminkiemio bažnyčioje skaitome Jūsų patarimus mūsų laikų žmogui.
- Dirbk ir džiaukis.
- Būk savimi.
- Negirtuokliauk.
- Mokykis iš gamtos.
- Apribok savo norus.
Jūs atėjote amžiams.
Aš noriu papasakoti apie Donelaičio žemę, apie mūsų mokyklą, gyvenvietę, lietuvių kalbos olimpiadą.
Mokausi Uljanovo vidurinėje mokykloje. Anksčiau mokiausi kitoje mokykloje. Lankau lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvą. Esu buvusi Jūsų tėviškėje Lazdynėliuose, Tolminkiemio muziejuje (dabar vietovė vadinasi Čistyje Prudy). Ten Jūs gyvenote 36-erius metus.
Labai norėčiau Tolminkiemio bažnyčioje arba šventoriuje sutikti Jus. Ką pasakyčiau Jums, jeigu sutikčiau? Pirmiausia lietuviškai pasisveikinčiau. Manau, apsidžiaugtumėte, kad mano vardas ir pavardė lietuviški. Papasakočiau apie mūsų šeimą. Pasakyčiau, kad mano mamytė Aušrinė, o tėvelis Vytautas. Gimiau ir gyvenu žemėje, kuri Jūsų garbei vadinama Donelaičio žeme.
Nežinau, ar Jūs girdėjote apie Malomožaiską. Ten mes gyvename. Lietuviškas pavadinimas Būdviečiai. Vokiškai ši vietovė vadinosi Budawety, Altenkirch. Nuo Malomožaisko iki Nemano (Ragainės) – 17 kilometrų. Sakoma, kad gyvenvietė įkurta tada, kai buvo kertami miškai ir statomi namai. Juos vadino būdomis. Seniau čia buvo fabrikas, plytinė, vėjo malūnas. Dabar jų nebėra.
Gal Jums įdomu sužinoti apie Uljanovą, kur aš mokausi? Jūsų laikais ši gyvenvietė vadinosi Kraupišku. Nežinau, kodėl toks baisus pavadinimas. Miestelis išaugo iš dvaro. Jis stovėjo prie Įstros (dabar Instručio) ir Eimenio (Uljanovkos) upių. Netoli yra piliakalnis. Apie jį išliko padavimų. Vokiečiai miestelį vadino Bratenšteinu.
Netoli mūsų mokyklos yra bažnyčia. dabar išlikę tik bokštas ir sienos. Bažnyčia pastatyta 16a. viduryje. Gražu Uljanove pavasarį, kai grįžta gandrai. Apie gandrus Jūs rašėte “Pavasario linksmybėse”.
Gandras su kitais kaimynais parlėkė linksmas
Ir gaspadoriškai ant kraiko tarškino snapą.
Jie gyvena ant senosios bažnyčios bokšto. Ten yra net aštuoni jų lizdai. Kaip gražu žiūrėti, kai gandrai skraido virš miestelio! Jie mojuoja savo dideliais sparnais ir kleketuoja. Lizdus susisukę ant elektros stulpų, ant pakelės medžių. Mėgstame žiūrėti į juos per pamokas. Kartais net negirdime, ką pasakoja mokytojai. Jūs už tai mus bartumėte. Bet aš mokausi gerai. Tikiuosi gauti medalį.
Jeigu Jus sutikčiau, papasakočiau Jums, didysis poete, apie tautosakininką Vilių Kalvaitį. Jis gimė netoli Uljanovo, Girėnų kaime (dabar Grivino). Gyveno vėliau už Jus (1848-1914). V. Kalvaitis vaikščiojo po Mažosios Lietuvos kaimus, rinko lietuvių kūrybą. Užrašė liaudies dainas, pasakas, patarles, priežodžius, mįsles, vietovių, upelių pavadinimus, bažnyčių varpų garsus. Išleido penkis tautosakos rinkinius. Lapkričio mėnesį mokykloje pažymime V. Kalvaičio gimtadienį. Bibliotekoje yra stendas apie jį. Mokyklos muziejuje surinkta medžiaga apie šį tautosakininką.
Gal norėtumėte sužinoti apie mūsų mokyklą? Mokyklai daugiau kaip 65-eri metai. Mokosi 230 mokinių, dirba 25 mokytojai. Mokykliniai autobusai atveža moksleivius iš keturių rajonų. Šešiolika metų mokykloje veikia lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvas. Yra mokinių, kurie gerai kalba lietuviškai, turi lietuviškus vardus ir pavardes.
Noriu Jums parašyti apie mūsų mokyklos kraštotyros muziejų. Jame daug medžiagos ne tik apie apylinkę, bet ir visą Kaliningrado sritį. Muziejui jau daugiau kaip 30 metų. jam vadovauja mokyklos direktorius Uzercov Jurij Leontjevič. Muziejuje yra apie 20 tūkstančių eksponatų. Daug medžiagos apie Mažosios Lietuvos veikėjus: M. Mažvydą, L. Rėzą, Vydūną, V. Kalvaitį. Žinoma, yra nemažai medžiagos apie Jus. Manau, kad Jums tai patiktų. Norėčiau Jus pakviesti apžiūrėti muziejaus.
Šiais mokslo metais aš dalyvavau konkursuose. Vilniaus mokykla Lietuvių namai organizavo piešinių ir rašinių konkursą “Kokia Tėvynės ilgesio spalva”. Už darbą “Mūsų gimtinė-Lietuva” gavau prizą, užėmiau pirmąją vietą. “Naisių vasara” organizavo konkursą “Gandrus pasitinkant”. Piešėme ir fotografavome gandrus. Gavome lietuviškų knygelių apie Nasius ir kitų prizų.
Jūsų gyvenamuoju laiku olimpiadų tikriausiai nebūdavo. Noriu Jums papasakoti apie lietuvių kalbos olimpiadą Kaliningrado srityje. Ji vyko Černiachovske (Įsrutyje). Tai jau 14-oji olimpiada. Iš mūsų mokyklos dalyvavo keturi mokiniai. Aš rašiau rašinį apie Jus. Pristačiau diską “Po didžiojo būrų dainiaus žemę”. Išmokau Rūtos Leonovos eilėraštį “Donelaičio dvasia”. Jis ilgas, šešių posmelių. Man tas eilėraštis labai gražus. Gaila, kad negaliu jo padeklamuoti Jums, poete. Tikriausiai jis patiktų. Olimpiadoje užėmiau 3-ąją vietą. gavau diplomą. Noriu pasakyti, kad olimpiadai ruošiausi labai atsakingai. Skaičiau lietuviškai, mokiausi eilėraščių, rašiau gramatikos pratimus. Tikriausiai mane pagirtumėte už darbštumą. Juk gyrėte viežlybuosius būrus. Olimpiada buvo graži šventė.
Norėčiau Jūsų paklausti, kaip parašėte poemą, kaip sugalvojote atskirų jos dalių pavadinimus. Per kiek laiko ją parašėte? Paprašyčiau, kad Jūs kartu su manimi aplankytumėte muziejų, pažiūrėtume eksponatus. Pastovėtume prie altoriaus, kur laikydavote mišias. Bažnyčioje sakydavote pamokslus savo tautiečiams. Juos mokėte sveikai gyventi, dorai elgtis. Kai reikėdavo, pabardavote.
Norėčiau kartu su Jumis apžiūrėti spalvotus bažnyčios vitražus. Juose pavaizduoti visi keturi metų laikai. Nueitume į rūsį, kur yra Jūsų kapas. Jis vadinamas kripta. Ten padėta gėlių, dega žvakelė.
Pakviesčiau poetą užlipti į muziejaus bokštą. Kartu su Jumis pažvelgtume į Tolminkiemio apylinkę. Tikriausiai jos neatpažintumėte. Pavaikščiotume po šventorių, kuris užima 5 ha. Pasakyčiau poetui, kad planuojama atstatyti našlių namus. Nueitume į kleboniją, apžiūrėtume ją. Paklausčiau poeto, kuriame kambaryje jis rašė, konstravo muzikos instrumentus. Įdomu, kokia buvo poeto dienotvarkė, kada bažnyčioje buvo mišios.
Norėčiau parodyti poetui N. ir L. Kitkauskų knygą apie Jūsų memorialą Tolminkiemyje lietuvių kalba. Pasakyčiau, kad šiemet ji išleista rusų kalba. Ją išvertė poetė vertėja mokytoja Rūta Leonova.
Noriu Jums pasakyti, kad mes Jūsų neužmirštame. Paminime Jūsų gimtadienį. Nuvažiuojame į Lazdynėlius, Tolminkiemį, Gumbinę. Parodyčiau naujai išleistus Jūsų “Metus”. Knygoje yra diskas. Jūsų kūrinį skaito aktorius Rolandas Kazlas. Manau, kad Jums būtų įdomu klausytis savo kūrinio. Parodyčiau naujai išleistus bukletus lietuvių ir rusų kalba, voką su atviruku, paauksuotą medalį.
Linkiu Jums kuo geriausios sėkmės! Švęskite dar daug daug jubiliejų! Sulaukite tūkstantmečio. Juk Lietuva irgi šventė savo tūkstantmetį.
Atsisveikinu su Jumis. Iki sekančio susitikimo!
Jus gerbianti Laura
Alvidas Plačius, Uljanovo (Kraupiško) vidurinė mokykla, 8klasė
Mokytoja Emilija Algaudė Bukontienė
Mano laiškai Donelaičui
Didysis lietuvių poete,
Rašau Jums 2014-aisiais metais. Jie pavadinti K. Donelaičio metais. Gyvenu Jūsų krašte. Parašiau Jums, Poete, penkis laiškus. Juose papasakosiu apie save, apie mūsų ekskursijas, apie Jūsų jubiliejinį gimtadienį.
Pirmasis laiškas
Laba diena, didysis rašytojau. Noriu Jums papasakoti, kaip mes važiavome į Jūsų gimtinę Lazdynėlius, Tolminkiemį, kuris dabar vadinamas Čistyje Prudy ir Gusevą (Gumbinę). Pirmiausia važiavome į Jūsų tėviškę Lazdynėlius. Gaila, kad nebėra kaimo, kur Jūs gimėte. Netoli auga pasodinti ąžuoliukai. Jų buvo 275. Šiemet pasodinta dar, ir jų auga iš viso 300. Į Jūsų gyventas vietas važiavau ne vieną kartą. Lazdynėliuose pastovime prie paminklo. Padeklamuojame eilėraščių, klausomės pasakojimo apie Jus. Padedame gėlių, uždegame žvakelę. Nusifotografuojame. Gražu, kai į Jūsų gimtinę suvažiuoja keli autobusai ir atvyksta daug žmonių.
Toliau važiuojame į Tolminkiemį, kur būna talka – šventė ir koncertas. Kartais tvarkome aplinką. Apžiūrime muziejų. Užlipame į balkoną ir bokštelį. Klausomės koncerto. Apžiūrime kleboniją, pavaikštome po kambarius. Nusiperkame suvenyrų. Važiuojame į Gusevą. Atvykstame prie namo, kur stovi paminklas Jums. Pagerbiame Jus, padedame gėlių, uždegame žvakelę.
Gerbiamas Donelaiti, Jums tikriausiai patiktų, kad mes Jūsų neužmirštame ir aplankome. Atsisveikinu su Jumis.
Alvidas
Antrasis laiškas
Pirmiausia sveikinu Jus. Nors iš Jūsų laiško negavau, bet vėl rašau. Šiame laiške noriu papasakoti, kaip mes važiavome į Jūsų jaunystės miestą Karaliaučių. Dabar jis vadinasi Kaliningradu. Šiame mieste Jūs mokėtės neturtingųjų mokykloje. Paskui įstojote į Karaliaučiaus universitetą. Išmokote daug kalbų. Ten buvote įšventintas į kunigus.
Mes lankėmės Lietuvos Respublikos konsulate. Konsulato darbuotojai papasakojo apie konsulato darbą. Kalbėjo apie pasiruošimą Jūsų jubiliejui. Ekskursija buvo praėjusią vasarą. Tuo laiku į Kaliningradą buvo atvykęs architektas Napoleonas Kitkauskas. Jis projektavo Jūsų muziejų Tolminkiemyje. Buvo labai įdomu pamatyti architektą ir klausytis pasakojimo apie Tolminkiemį. Daug naujo sužinojome apie bažnyčios atstatymą. Susidomėję klausėmės, kaip buvo atkurtas Jūsų portretas. Mus vaišino saldainiais, sausainiais, arbata. Paskui visi nusifotografavome.
Lankėmės Fridlando vartų muziejuje. Apžiūrėjome jo eksponatus. Mums parodė du filmus apie senovinį Karaliaučių. Tikriausiai ir Jums būtų įdomu juos pažiūrėti.
Atvykome prie Liudviko Rėzos paminklo. Jis buvo Karaliaučiaus universiteto profesorius. Jūs tikriausiai žinote, kad L. Rėza išleido Jūsų poemą “Metai”. Pabuvojome prie Katedros, ten labai gražu. Pasivaikščiojome po parką. Jis vadinasi “Jaunystė”. Pasisupome karuselėse. Buvo apžvalginė ekskursija po miestą. Apie jį mums pasakojo mokytoja Rūta Leonova. Ji yra poetė ir vertėja. Parašė Jums skirtų eilėraščių. Galvoju, kad ir Jums būtų įdomu pamatyti šį miestą dabar.
Tai tiek. Viso gero, gerbiamas rašytojau.
Alvidas
Trečiasis laiškas
Gerbiamas Kristijonai, anuose laiškuose Jums papasakojau apie Jūsų kraštą. Dabar noriu papasakoti apie Vilnių. Šiame mieste Jūs, poete, nesate buvęs. Jis yra Lietuvos Respublikos sostinė.
Per atostogas aš visą mėnesį buvau pas dėdę Grigiškėse. Dažnai nuvažiuodavome į Vilnių. Dėdė ir teta man parodė įžymias sostinės vietas. Vilnius – tikrai gražus ir žalias miestas. Labai patiko senamiestis. Daug gražių bažnyčių. Buvome Katedroje, Valdovų rūmuose. Užlipome į Gedimino kalną, pabuvojome prie pilies. Lankėmės žirgyne. Važiavome į Trakus. Anksčiau Trakai buvo Lietuvos sostinė. Lankėmės pilyje, muziejuje. Pilis labai graži, pastatyta ežere.
Pernai, kai buvau Lietuvoje, minėjo lakūnų Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą metines. Žiūrėjome filmą apie lakūnus. Jie perskrido Atlantą ir žuvo. Mokiausi eilėraštį apie šiuos lakūnus. Jį deklamavau lietuvių kalbos olimpiadoje.
Praeitą vasarą aš daug sužinojau apie Lietuvą. Tai tiek Jums norėjau parašyti šiame laiške.
Alvidas
Ketvirtasis laiškas
Didžiai gerbiamas Donelaiti,
Rašau Jums ketvirtą kartą. Noriu Jums papasakoti apie du Kaliningrado srities miestus, kur aš dažnai lankausi. Į Sovetską ir Nemaną mes važiavome su lietuvių kalbos fakultatyvo mokiniais. Jūsų laikais juos vadino Tilže ir Ragaine. Su mumis važiavo gidė. Ji daug papasakojo apie šių miestų praeitį.
Nemane (Ragainėje) pabuvojome prie pilies, kuri senovėje buvo labai didelė ir tvirta. Ją dažnai puldavo kryžiuočiai. Buvo įdomu klausytis padavimų apie šią pilį. Atvykome prie didelio namo, kur anksčiau buvo bažnyčia. Čia kunigavo Martynas Mažvydas. Jis gyveno šiame name, Sakoma, kad ir palaidotas namo rūsyje. M. Mažvydas parašė pirmąją lietuvišką knygą “Katekizmas”.
Jūs, poete, tikriausiai nemažai žinote apie M. Mažvydą. Šiame name yra lietuviška koplyčia. Mes atvažiuojame į pamaldas. Noriu Jums parašyti, kad toje koplyčioje mane pakrikštijo. Čia buvo pakrikštytas ir mano brolis Vytas. Jis mokosi 9 klasėje, yra vyresnis už mane. Prie namo prikalta atminimo lenta Martynui Mažvydui.
Sovetske (Tilžėje) lankėmės miesto istorijos muziejuje. Apžiūrėjome jo eksponatus. Muziejuje yra kelios salės. Atvykome prie namo Lenino gatvėje Nr. 17, kur gyveno lietuvių rašytojas filosofas Vydūnas. Tikroji jo pavardė – Vilius Storosta. Tilžėje Vydūnas gyveno pusę amžiaus. Prie namo yra atminimo lenta su Vydūno portretu.
Pabuvojome prie Karalienės Luizės tilto. Antroje Nemuno pusėje yra Lietuva. Gidė mums papasakojo, kad Nemune ant plausto susitiko Prancūzijos imperatorius Napoleonas ir Rusijos caras Aleksandras I-asis. Jie pasirašė svarbią sutartį. Susipažinome su Sovetsku. Ekskursija patiko, nes sužinojau nemažai naujo.
Viso gero, Poete. Alvidas
Penktasis laiškas
Nors nesulaukiu iš Jūsų atsakymo, bet vėl rašau. Tai jau penktas laiškas. Jame noriu Jums papasakoti apie Jurbarką. Jis yra Lietuvoje. Mūsų šeima lietuviška, visi kalbame lietuviškai. Jurbarke gyvena mūsų senelis Juozas ir močiutė Regina. Ten gyvena dėdės Juozo šeima.
Jurbarkas nedidelis, bet gražus ir švarus miestas. Pro miestą teka tas pats Nemunas. Tai didžiausia Lietuvos upė. Teka ir kita, mažesnė – Mituva. Pasakojama, kad ant piliakalnio buvo pilis. Jos dabar nebėra. Kryžiuočiai dažnai puldinėjo Jurbarką. Mieste yra didelė bažnyčia. Ji turi du vienodus bokštus. Aš juos vadinu broliais. Jurbarko bažnyčioje krikštijo mano mažąjį broliuką Dimą.
Didysis poete, mes šventėme Jūsų jubiliejų. Skaitėme ištraukas iš poemos “Metai”, žiūrėjome įrašus apie Jus, matėme dailininkų sukurtus Jūsų portretus. Mokėmės eilėraščių apie Jus. Apžiūrėjome medžiagą mokyklos muziejuje. Noriu Jums parašyti, kad antrame mokyklos aukšte kabo Rusijos ir Lietuvos vėliava ir ten pakabintas Jūsų portretas. Šalia stendas apie Jus.
Jums būtų malonu išgirsti, kad aš kiekvienais metais vis geriau kalbu ir rašau lietuviškai. Lankau lietuvių kalbos fakultatyvą. Dažnai nuvažiuojame į Lietuvą. Dalyvauju lietuvių kalbos olimpiadose. Mokykloje švenčiame lietuvių kalbos šventes.
Tai viskas, ką norėjau Jums papasakoti. Atsisveikinu su Jumis, gerbiamas Kristijonai.
Alvidas
Pristatymo dalyviai
Aleksas Bartnikas ir Galina Grivusevič, renginio paruošėjai
Konkurso “Laiškas Donelaičiui” laimėtojas Anton Lavrenčiuk
Gusevo (Gumbinės) žemės ūkio kolegijos konkurso “Laiškas Donelaičiui” laimėtoja Ekaterina Lučkina ir pedsagogė konsultantė Dina Čislova
Konkurso “Laiškas Donelaičiui” laimėtoja Viktorija Ter-Tumasova
